Pažadėk, kad grįši

Tarptautiniu mastu pripažinta kinų kilmės amerikiečių rašytoja TESS GERRITSEN (Tes Geritsen) literatūros keliu pasuko netikėtai. Nors vaikystėje ir svajojo būti rašytoja, tėvai nukreipė racionalesnės mediko specialybės link. Ji baigė antropologijos studijas, o vėliau įgijo medicininį išsilavinimą ir pradėjo dirbti terapeute Havajuose, Honolulu.

Išėjusi motinystės atostogų, Tess sukurpė trumpą istoriją Honolulu vietos laikraštyje paskelbtam konkursui. Ji nurungė visus konkurentus ir laimėjo pirmąją vietą. Tai įkvėpė Tess rašyti ir netrukus pasirodė jos pirmasis įtempto siužeto romanas. Kai kurios Tess Gerritsen knygos išleistos 37 kalbomis, o pasaulyje parduota daugiau nei 20 milijonų jos knygų egzempliorių.

Mažiesiems nenaudėliams

Adamui ir Džošua

PROLOGAS

1970 metai, Laoso ir Šiaurės Vietnamo siena

Už trisdešimties mylių nuo Muong Samo jie pamatė, kaip dangų perskrodžia pirmos padegamosios kulkos.

Pilotas Viljamas Meitlendas, Laukinis Bilas, pajuto, kaip lėktuvas „DeHavilland Twin Otter" trūktelėjo it kumelaitė, kai kulka pataikė į fuzeliažo galą. Jis pasuko aukštyn, instinktyviai pasirinkdamas saugesnį kilimą. Kai po jais nusidriekė miglos apgaubti kalnai, iš paskos atskriejo nauja kulkų kruša, nuliedama kabiną zenitinės artilerijos ugnimi.

– Po šimts, Kozi, tu prišauki nelaimes, – suniurzgė Meitlendas antrajam pilotui. – Regis, kaskart, kai skrendu su tavimi, tenka paragauti švino.

Kozlovskis ir toliau čiaumojo kramtomąją gumą.

– Ko čia nerimauti? – nutęsė jis, linktelėdamas į suskilusį stiklą. – Praskriejo pro šalį bent per du colius.

– Greičiau per vieną.

– Pamanyk, koks skirtumas.

– Dar colis, ir būtų didžiulis skirtumas!

Kozis nusikvatojo ir pažvelgė pro langą.

– Aha, žmona man irgi taip aiškina.

Pilotų kabinos durys atsivėrė. Pro jas įkišo galvą krovinių metikas [Lėktuvo įgulos narys, kurio užduotis – išmesti iš lėktuvo prie parašiuto pririštus krovinius (tose vietovėse, kur neįmanoma nusileisti) (čia ir toliau – vert. pastabos).] Valdesas, ant pečių užsidėjęs paruoštą parašiutą.

– Kas per velniava čia dedasi… – Vyras sustingo, kai pro šalį it širšė prazvimbė dar viena kulka.

– Aplinkui laksto milžiniški galingi uodai, – paaiškino Kozlovskis ir išpūtė didžiulį rausvą kramtomosios gumos burbulą.

– Kas čia buvo? – paklausė Valdesas. – Automatas AK-47?

– Panašiau į 0,57 mm kalibro pabūklą, – atsakė Meitlendas.

– Niekas neužsiminė apie tokius ginklus! Ką mums apskritai aiškino per instruktažą?

Kozlovskis gūžtelėjo pečiais.